pajėga reikšmė

Kas yra pajėga? pajėgà sf. (3b) 1. fizinė žmogaus, gyvulio energija: Kūnas nusidėvi, ir pajėgos susilpsta A1884,105. Jaučiai į pavasarį turi išeiti diktesni už karves: jiems su žiemos pajėga reikia suarti laukas rš. Negaliu dirbt, neturiu pajėgõs VšR. ^ Pamėgimas auga bevalgant, o pajėgos bedirbant LMD. 2. ppr. pl. K žmogaus dvasinės, protinės veiklos galia, potencija; dvasinių ir fizinių jėgų visuma: Žmogaus pajėgų̃ išvystymas yra ugdymo uždavinys FT. Pajėgà ir jėga nėra tapatūs dalykai: jėga pastatoma prieš negalią, pajėgà (potencija) – prieš veiksmą (aktą) FT. Išgaišina vaikų protines pajėgas ir užtvenkia jų ūgį A1884,34. Turėdamas viltį laimėti, aš stojau pajėgų pilnas į kovą drąsiai J.Jan. 3. pasireiškimo galia, stiprumas: Liepsna dabar stačiu stulpu iškilo aukštyn ir, su baisia pajėga lupdama ir ardydama sausą stogą, blaškė aukštyn ir į šalis tumulus kibirkščių LzP. 4. BzF149 laiko praleidimas, pramoga: Miesčiones su padurmu ant kokios pajėgos (pasilinksminimo) iš miesto ant laukų arba į girias veržias TP1881,23.