pasiauta reikšmė

Kas yra pasiauta? 1 pasiautà sf. (3b) Dsn 1. nuvažinėtas į vieną pusę žiemos kelias, paskliunda: Čia negalima važiuot – didelė pasiautà Švnč. Pilnas kelias pasiautų̃ Švnč. Blogas kelias – vienos pãsiautos, ragutės virsta ir virsta Ad. Nešaudai varnų (nežiopsok), daboj – ratai užeis pasiautõn! Dglš. Tik nevirptelėjo vežimas pasiautõn Rš. 2. šlaitas, nuokalnė: Lietingoj vasaroj pieva pasiautoj, ką sakysi, – uždera Vdš. 3. paledė: Ledas inlūžo, pakliuvo pasiautõn i prilakė Rš. 4. NdŽ nedidelė įlanka kūdroje. ◊ iš pasiautõs iš padilbų: O tas sau daboja iš pasiautos ir derina, kad (= kaip) jam užkabinti ana drota už kaklo TDrIV236(Dglš). Ponas tik padabo[jo] in mane iš pasiautõs Dglš.
2 pasiautà sf. (3b) NdŽ, pãsiauta (1) drabužio dalis, kuri susegant uždengiama, pasiaučiama į apačią: Palik, meistreli, pãsiautas plačias, kad būtų iš kur paleisti, kad išaugs Brs. Didelė pãsiauta, būs galiama atleisti sagas Krtn. Tik jau siūk su pãsiauta tą palitą, o teip i skleisis Ms.