paskalba reikšmė

Kas yra paskalba? paskálba sf. (1) K, pãskalba (1) 1. B, R žr. paskala: Eina paskálba, girdas K.Būg. Per visus žmonis ejo paskálba, kad senolis mirė Up. Išejo pãskalba, kad jaujė[je] baido Jdr. Kad nevaikščiotumi ir nė jokių paskalbų neklausytumys M.Valanč. Kas tokias kvailas paskálbas leidžia? Skr. Paleido jis paskalbą, kad lokė (meška) žmogų pagimdė J. Ta graži ir garsi paskálba pradrąsina mane parašyti prie tamstos šį raštą Jn. Jis ant manęs tą piktąją paskálbą pramanė KI58. Vos praėjo keli mėnesiai, ir žmonės pradėjo piktų paskalbų akmenis svaidyti į ją Vd. Pasiklausyk paskalbų – išgirsi, ko negirdėjusi I.Simon. Paskalbos garsas ... buvo baugus Kel1862,189. Princas Aleksandras iškeliavo į Egiptą, jeib tuomi visoms paskalboms galą padarytų LC1887,5. ║ apsiskelbimas: Jeigu parduosit tą namą, tai neleiskit nė paskálbų – mes jį nupirksim Skr. 2. CI1195, Krz132, MŽ325 vardas, garbė, reputacija: Kam gerą paskálbą pažeisti KBI39. Jis turi gerą paskálbą KII85. Žmogus negeros paskálbos KI75. Dievo bijąs vyras ir gerą paskálbą turįs RBApD10,22. Gerą paskalbą tada turim, kad kiti mus per gerus žmones laiko ir mums dėl to garbės išrodo brš. 3. kas nusistovėję, pripažinta, tradicija: Visuotina paskalba reikalauja A1884,381. Išdrįso prieštarauti amžiais pripažintai paskalbai Blv.