pavainikis reikšmė

Kas yra pavainikis? 1 pavainìkis sm. (2) Vl, pãvainikis (1) K; R150, MŽ312 psn. ne santuokoje gimęs kūdikis: Pirm vainiko gautas vaikas vadinas pavainìkis J. Per anksti užgimtas kūdikis gema, pavainikėlis B. Vaikas, rodos, pavainikis LzP. | prk.: Tu nesi daugiau čia pavainikis, tu šeimininkas žemės šios našios sp.
2 pavainìkis, -ė adj. (2) 1. psn. gimęs ne santuokoje: Pavainìkis kūdikis KI473. Vyriškis susitiko su savo pavainikiu sūnum rš. 2. f. nešiojanti vainiką prieš senoviškas vestuves: Juoda kuosa pavainikė ženytis norėjo, o apuokas kavalierius ją imti turėjo LTR(Klvr).

pavainikis sinonimai