pieninis reikšmė
Kas yra pieninis? 1 píeninis, -ė smob. (1), pienìnis (2) Trš, Krtn 1. Akm pienininkas: Vabalnykų píeninis tokią algą gauna kaip ministeris Slm. 2. kas mėgsta pieną, pienius: Čiagi mūs píeninis – be pieno anas ir badu išstipt Vj. Dabar Jonas visai negeria pieno, o augdamas buvo tikras pieninùkas Klvr. Telyčaitė da pieninùkė, da pieną geria Dkš.
2 píeninis, -ė adj. (1), pienìnis (2) K 1. duodantis pieno: Píenines karves reik šert geriau Gs. 2. skirtas pienui laikyti: Pieninis puodas Lš. Pieninė kamara rš. 3. iš pieno ar su pienu pagamintas: Pienìniai saldainiai DŽ. Pieniniai ledai rš. Pieninės valgyklos SD152. 4. susijęs su pienu: Pieninė gyvulininkystė ETŽ. Rasti koks pienìnis (pusiau su pienu sumaišytas) tebuvo tas smetonas Ms. Staigiai mostelėjo, karvelė skruptelėjo ir gavo pieninę rožę (tokią tešmens ligą, sugadinančią pieno liaukas) Nt. | Dvejų metų vaikas jau turi visus pieninius dantukus rš. Dar nespėjo mano vaiko pieniniai [dantys] pasipiltie, o jau jis klegėt mokėjo Nč. 5. skirtas pienui perdirbti: Ans turia pienìnę mašiną Štk. 6. pasiekęs tam tikrą stadiją (apie grūdo brandą): Pieninės brandos grūdas minkštas, paspaudus trykšta pieno spalvos masė rš. Pieninis, vaškinis ir visiškas subrendimas reiškia išorinius morfologinius augalo pasikeitimus rš. 7. pieno spalvos: Per rūką, sunkią pieninę miglą, nieko nematyti rš. Balta pieninė šviesa smelkėsi pro talko lapus rš. Maudyklės tartum kabojo pieniniame ore A.Vencl. Žiedai by vienšaliai, kniūsti, vosilkiniai arba pieniniai P.
3 pienìnis, -ė adj. (2) su pieniais: Suskirtos vienos pienìnės silkės J.
pieninis junginiai
- pieninis dantis