plikti reikšmė

Kas yra plikti? plìkti, pliñka (-sta), -o intr. 1. K, I, Pnd netekti natūralios dangos (plaukų, vilnų, plunksnų, augmenijos, lapų): Pliku tampu, plinku, nušuntu SD138. Jo veidas mėlynai paraudo iki pat plinkančio pakaušio rš. Plinkamoji dedervinė, arba pletamoji, juk plinka vienur ir pletas kitur Šts. O vilnoti tiej kailiniai kap luobas! Nei jiej pliñka, nei nieko! Lp. Žiūri Laurynas į plinkantį sodną ir klausos J.Bil. Dvimetės šakutės šviesiai rudos, plikos arba plinkančios rš. ^ Durna galva nė žilsta, nė pliksta KrvP(Srv). 2. netekti dangos, darytis neapdengtam: Tebebuvo su sniegu, bet jau kel[ia]s pliko Šts. A pliks, a snigs? Šts. Stogai pliñka NdŽ. ║ nykti (dangai): Ant kalvų sniegas pliñka ko pirmiausiai J. 3. darytis neturtingam, nusigyventi: Jie plìko dar labiau NdŽ. ^ Juo plinka, juo tranka VP20. 4. SD15 blukti: Daryta, dažyta skara plinka, t. y. blunka J. Neblunkančios, nepliñkančios kvarbos negal benupirkti, visos pliñka Trš. 5. K tvilkti, šusti: Kad aš uždedu karšto vandenio ant kojos, tai ji pliñka Šmk. Užpilk miltus verdančiu vandeniu, tegul jie pliñka Vl. Jei nebdega nosis [, prikišta prie kepalo], tai jau iškepusi, jei pliñka (dega, svyla), tai neiškepusi Klk. ◊ akìs plìkti patirti gėdą: Dėl tavęs aš neisu akių̃ plìkti, paimk i pasivok pati Krš. ãkys (ãkės) pliñka darosi gėda, sarmata: Žodį po žodžio meta – ãkės pliñka Krš. \ plikti; apiplikti; atplikti; įplikti; išplikti; nuplikti; paplikti; praplikti; priplikti; suplikti; užplikti