pliūšinti reikšmė

Kas yra pliūšinti? pliū́šinti, -ina, -ino šnek. 1. tr. daryti, kad spurtų, plūšinti: Ana neveja [siūlų], ale tik pliū́šina Lkm. Pliū́šino pliū́šino siūlus – dabar trūksta Lkm. | Kamgi pliūšini knygą, kad neskaitai – bandelės knygoj nerasi Trgn. | refl.: Netęsk botago per žemę, ba greičiau pliūšinas Mlt. Kai šlapia, greit kelnės pliūšinas (bryzga) Mlt. 2. tr. vilkint trinti: Kam tu pliū́šini šitą suknelę, da čystesnė būt buvus šventoj dienoj apsvilkt Ml. Kadai tai kadžių pliūšina šitą sijonėlį An. 3. tr. smarkiai mušti, lupti, perti, vanoti: Blogas piemuo tai tik pliū́šina galvijus su botagu, o ne gano Jž. Pliūšina gyvulėlį nečysčius Ktk. Su botagu atsistojęs ir pliū́šina karves, o tos neturi kur dėtis Skdt. Be reikalo gyvulį pliū́šini Prng. Tu pašer' gerai, tai tada pliū́šink Prng. Nepasakyk močiai šito, ba pliū́šins vaiką Dbk. 4. intr. pliauškinti (botagu): Kai galvijai stovi, piemenys pliūšina botagais, akmenis mėto Trgn. 5. intr. greitai eiti, bėgti, spausti: Nu bra greit pliū́šinai – per dvi adynas ir namie Rk. 6. tr., intr. daug, godžiai valgyti, srėbti, gerti: Nale tu bra kad pliū́šini, mylėk sviete, an karto bliūdą! Km. Pliūšina vandenį, silkių priguzavęs Ut. 7. tr., intr. Trgn gairinti: Vėjas pliū́šina burną, net šalta pasidarė Ktk. 8. intr. Prng smarkiai lyti, pilti: Ot pliūšina lietus! Mlt. Šiandiej labai pliū́šina Trgn. \ pliūšinti; apipliūšinti; atpliūšinti; išpliūšinti; nupliūšinti; papliūšinti; pripliūšinti; supliūšinti; užpliūšinti