prižengti reikšmė

Kas yra prižengti? prižeñgti, -ia (prìžengia), prìžengė intr. K, NdŽ, KŽ; Q263,657, H, R, MŽ, Sut, N, LC1883,39 1. prieiti: Jisai prižengė prie jos CII684. Martynas Karalius prižengia prie Marės, paima nuo žemės skarą ir atiduoda seseriai I.Simon. Nedrįsau prie jo prižengti Vd. Dvasregis, prie manęs prižengęs, liepė kardą nusisegt BsV89. Ir kaip [Kristus] ing bažnyčią atejo, prižengė jop … vyriausieji kunigai ir vyresnieji žmonių BBMt21,23. Tada anys prižengė Jėzauspi, sugavo jį BPI368. Ana nedręs tikrai po akim Pono Jėzaus ateiti, net iš užpakalio jopi prižengė BPII303. Atbulais prižengę uždengė tėvo savo gėdą BB1Moz9,23. Kurs nedastainai stalop prižengs, tas už malonę smertį amžiną gaus Mž76. Priženkime tada su nusitikėjimu sostop malonės, idant apturėtumbime mielaširdystę BtPvŽ4,16. prižengtinaĩ adv. NdŽ. 2. refl. NdŽ užtektinai prisivaikščioti. 3. apsiimti, pasisiūlyti: Ir prižengė dirbti ano darbo BB2Moz36,2. \ žengti; antžengti; apžengti; atžengti; dažengti; įžengti; išžengti; nužengti; pažengti; paržengti; peržengti; pražengti; prižengti; razžengti; sužengti; užžengti