peržengti reikšmė
Kas yra peržengti? péržengti Š, DŽ, KŽ, peržeñgti, -ia, per̃žengė K, Rtr, KŽ; SD123, R, MŽ, L, páržengti; D.Pošk, S.Dauk, N, M 1. tr., intr. N, LL186, ŠT291, NdŽ žengiant pereiti, perlipti: Reikia péržengt per tvorą Dv. Galima péržengt, neaukšta tvora Dbč. Negalėjau par slenkstį péržengt, aukščiausias, do senybiškas Klt. Kokia čia upė, gali péržengt Dkš. Jis radęs daiktą per jį nepéržengia, paima Kt. Višta páržengė rubežių – an teismo (už menką dalyką teisiamasi) Žr. Kareiviui verdant pusryčius, ateina labai didelis žmogus; kaip milžinas peržengė aukštus kalnus, medžius ir atsigulęs ant pilvo prisliuogė prie kareivio BsPIII23(Nm). Vos peržengusį kalėjimo slenkstį sulaikė jį gestapininkai B.Sruog. Ir ugnelę perėjo, ir duobelę péržengė JT443. Piemuo gena pietų, kai peržengia per savo šešėlį LTR(Vlkv). Jei peržengsi per vaiką, tai jis nebeaugs LTR(Nj). Jei peržengsi per šunį, tai tau šunvočių prisikels LTR(Pmp). Dabar tamsta nebeaugsi – gulintį par̃žengiau Mžš. Duoną kepant, jeigu per ližę péržengsi – pluta atšoks Br. Jei per meškerę arba tinklą peržengsi, tai nepagausi žuvies Sv. | prk.: Péržengt reikia vis Lietuva, kas čia nemindė lietuvių: i švedai, i vokiečiai Adm. ^ Páržengei šunį, párlipsi ir par uodegą Žg. Dvi panelės per ežią neperžengia (akys) LTR(Ldvn). ║ tr. prk. išvengti: Trūnõs niekas ir niekap nepéržengs Drsk. ║ tr. prk. viršyti: Visas ribas peržengėte, ponai kilmingosios bajorijos atstovai! J.Gruš. Tėvas buvo išsinervinęs, peržengė visas padorumo ribas J.Sav. Žodžiais ar veiksmais peržengę saiką, nejučiomis įžeidžiame arba įskaudiname kitą žmogų rš. ║ ŠT287 prk. praleisti. peržengtinai adv. D.Pošk be eilės, ne iš eilės. 2. intr. prk. pradėti (metus): Jau esu páržengusi į devintą [dešimtį], visai pūsras Krš. ║ tr. turėti daugiau negu: Jau ji dvidešimt páržengus Šmk. Aš jau irgi septyniasdešimt metų péržengęs Mrj. Tėvelis jau péržengė šeštą dešimtį Prn. 3. tr. H, S.Dauk, D.Pošk prk. sulaužyti: Péržengti prisakymą K. Venčiavonystę péržengti K; N. Peržengti venčiavones H168. Neperženk venčiavonės Mž584. Nesa ana venčiavonystę perženg su medžiais ir akmenemis BBJer3,9. Aš esu peržengęs principą dėl to, kad ir kiti yra jį peržengę A.Sm. Aš negaliu peržengti ketvirto prisakymo I.Simon. Na, kad mano prisakymą peržengėte, bus jums negerai! J.Balč. Aš nusidėjau, jog Viešpaties prisakymą ir tavą žodį peržengiau CII623. Paržengė prisakymą Viešpaties, valgydami uždraustą vaisių M.Valanč. Ponas Dievas graso karoti visus tus, kurie prisakymus jo perženg Vln16. Kadang tad fariziejus péržengė tą šviesią valią Viešpaties, dėleig to ne stebuklas, jog nei jisai, nei malda jo negalėjo intekėtis Viešpati Dievui DP315. Iš tosjag priežasties piktieji žmonės daugesn sau brangina naudas nepatenkančiąsias neg V[iešpatį] Dievą, kad drin anų jo prisakymą drąsiai peržengia DP560. 4. intr. prk. nusikalsti, nusidėti: Ligu tit páržengiau, tuo nutrotijau jų malonę J. Peržengiančius mokysiu tavo kelio, o apsigręš daug ingi tavo valią PK63. O ižgi čionai jau kad ano Ponas atstojo ir apleido, kuo tolyniu, tuo daugiaus peržengdavo griekan MP79. | refl.: Kuo aš pérsižengiau, kad nuo manęs atėmei dvarą? Gdr. ◊ sleñkstį (per sleñkstį) péržengti sulaukti (kokio) amžiaus: Kol nepáržengei senatvės sleñksčio, negirk savo vaikų Ps. Ką čia ilgai begyvensi – jau par slenkstį esi páržengęs Prk. (kieno) kója (kieno) sleñksčio nepéržengia nesilanko, neateina: Daugiau mano kója tavo sleñksčio nepéržengs Pns. sleñksčio nepéržengti pas ką nesilankyti, neateiti: Juočbalienė ištisas dvi savaites kaime akių nerodė – kojos nekėlė iš namų, svetimo slenksčio neperžengė V.Bub. Atiduok, ką teismas priteisė, ir aš šito slenksčio nebeperžengsiu J.Gruš. \ žengti; antžengti; apžengti; atžengti; dažengti; įžengti; išžengti; nužengti; pažengti; paržengti; peržengti; pražengti; prižengti; razžengti; sužengti; užžengti