pražengti reikšmė
Kas yra pražengti? pražeñgti, -ia (pràžengia), pràžengė NdŽ 1. intr., tr. darant žingsnį, koją statyti pro šalį: Pràžengiau pro šalį i [pavirtusi] nosę nusirabinau Krš. Pràžengiau pro šalį spyrio koptų ir nukritau J. Pràžengiau vieną trepą ir kritau ant burnos Skr. Jonas ėjo labai atsargiai. Jutau, kaip velka kojas lieptu, kad nepražengtų J.Jank. nepražengtinaĩ adv.; D.Pošk. 2. tr. paeiti: Aš aklutė, negaliu viena ir žangsnelio pražengt Tvr. Piemuo du žangsniu atgal pràžengė Dsn. | refl. prk.: Jau ir mes prasìžengėm, jau geriau gyvenam Mrj. 3. tr. prk. pereiti: Pažymėjai ežias aba rubežius jo (žmogaus amžiaus), kurie pražengti ir prašokti negal būt SPI136. 4. intr. nesueiti, nesutapti: Mūso vištytelio pražeñgęs snapelis, negalia susičiaupti dorai Nt. | refl.: Prasižengę debesys, kame vienas, kame kitas Šts. 5. tr. prk. pralenkti, pranokti: Sūnus kaip gyvena, miestą jau pražeñgęs (geriau negu mieste) Žg. Vertybė pražengia palikimo dalį rš. 6. tr. DP132 pažeisti, nusižengti: Įstatymo aš nepràžengiau, nėko nebijau Pvn. O kasg pražeñgia šitą prisakymą? AK73. Tą (Viešpatį) ažu nieką sau turi, kad trauko, pražengia ir pamindo tiesas ir prisakymus jo SPI154. Tegul bus Viešpats visad pagarbintas, kurio priesako niekad nepražengiau D.Pošk. 7. intr. SD1145, SD420, NdŽ, KŽ nusidėti, nusikalsti: Nusidemi, prastoju, pražengiu, dasileidžiu piktybės SD69. Pigai pražengiąs SD1203. Nusidėjau ir pateisiai pražengiau, ir kaip vertas buvau, korojimo neėmiau SPI112. Pažeist drįsau padūmojimu, žodžiu, darbu ir kitais tūlais būdais, kuriais tiektai aš nusidėjęsis ir ląšas žmogus prieš tave galėjau pražeñgt DK135. Mes čia pataikaujame, žaidžiame, šokinėjame ir linksminamės, o tame nejaučiamės, kad tuojag metu, ką tiektai čia dūmojimu, žodžiu, darbu, nuleidimu pražengiame, tai visa ing anas knygas … įrašinėja DP10. | refl. Rtr, DŽ1: Ans prasiženga, t. y. nusideda J. Katras jau prasìžengė, tai tam liepia gult ant suolo i peria Kri. Kad kur prasižengì, tai rykštės duoda Ob. Nesu nėkam prasižeñgęs, galiu visims į akes veizėti Krš. Jo sesuo nors ir prasižengė kuomi prieš jį, tai tiktai tuomi, jog norėjo paleisti mylimą vyrą – jaunikį V.Piet. Pareikalavo, kad būtų paleisti iš kalėjimo visi prasižengusieji caro valdžiai rš. ◊ pražengiamíeji (pražengiamì; SD1145, SD300, D.Pošk, Sut, N) mẽtai BŽ54 keliamieji metai. \ žengti; antžengti; apžengti; atžengti; dažengti; įžengti; išžengti; nužengti; pažengti; paržengti; peržengti; pražengti; prižengti; razžengti; sužengti; užžengti