puikauti reikšmė

Kas yra puikauti? puikáuti, -áuja, -ãvo, puĩkauti, -auja, -avo 1. SD312, N žr. puikuoti 2: Sukroviau kraitelį dūsaudama, nešiojo dukrelė puikaudama LTR(Ppl). Jis puikauja savo drąsa rš. Puikauja piktasis iš geidulio širdies savo Mž523. Ir atlankysiu visus, kuriej puikaudami žengia per slenkstį SPII179. Bus žmones patys savę mylinti, godulingi, puikaujanti GN2PvTm3,2. O kogidrin tu teipag puikauji o pasipūti, bjauri musia! MP340. Nieko kito nemoka, tiktai išsikelti, iš savo prakilnumo puikauti, girtisi SE152. | refl.: Jis kiek puikavosi savo sklandžia kalba rš. Vaclavas nevalgo, kažin kodėl puĩkaujasi! Pc. 2. intr. NdŽ išdidžiai, pasipūtusiam vaikštinėti, išdidžiai elgtis. \ puikauti; įsipuikauti; papuikauti

puikauti sinonimai