puikuoti reikšmė
Kas yra puikuoti? puikúoti, -úoja, -ãvo intr., puĩkuoti, -uoja, -avo Grl, pùikuoti 1. puikiai, gražiai atrodyti: Pùikuo[ja] ir pùikuo[ja], kad ir senas sijonas, jei puikus raštas ir pryraštės Bržr. Kad nebus įdiegtų žolelių, kas puikuos? J. Jau sudžiūvęs visai tas erškėtis, nebepuikúo[ja] Kl. | refl.: Tarsi aštuonnytis audinys puikuojasi didelis gėlynas sp. Šalia pakrypusių ir apsamanojusių lūšnelių puikavosi turtingos sodybos rš. Ekspozicija bus nuolat keičiama, siekiant, kad jos stenduose puikuotųsi patys gražiausi ir išraiškingiausi liaudies meistrų darbai sp. 2. K būti puikiam, pūstis, didžiuotis: Merga puikúoja tėvo didžiais turtais Klvr. Prašom ateit, kad nepuikúoji Pl. Nepuikúok, sveteli, valgyk! Ig. Nėr ko čia tau puikúoti! DŽ. Puikúoti, nosį riesti, kuodą kelti BŽ536. Anskis pradeda puikuoti kaip ir Vilius I.Simon. Tu, mergele, nepuikuok, baltą rankelę paduok! LTR(Grv). | refl.: Nesipuikúok, sėsk ir valgyk! Rm. Gražumu puikúotis, puošniuoti BŽ489. Elžbieta puikuojasi savo pompastiškais krinolinais rš. \ puikuoti; apsipuikuoti; įsipuikuoti; išpuikuoti; papuikuoti