purtėti reikšmė

Kas yra purtėti? purtė́ti, pùrta, -ė́jo intr. 1. Jrb drebėti, kretėti, virpėti: Rankos [seniui] jau pùrta, dreba Grd. Šimto metų, pùrta visa Žv. Tura tokią ligą, pùrta visas Pj. Visas kūnas purta Šlu. Žmogus, kurs iš ukatos dirba, purtė́te pùrta J. Purtėdamas nuo rytmečio vėsos sėdėjau patvory ant žolės rš. Užvirtusi ant savo lovos, ji verkė, kad visas kūnas purtėjo ir ašaros tiktai plūdo Vd. Gera, jau rankos pùrta Krš. Ką jau ženysis, ka rankos pùrta Vdžg. Pietų bulvynės pavalgiau, vakare i pùrta kinkos (silpna) Erž. Valgyk, kad ausys purtėtų, eik, kad žemė drebėtų LTR(Krtn). Ėda, kad net pùrta, dirba – vos kruta Šv. Turu purtė́ti i purtė́ti, sustyrstu Šv. Purtėjo sienos, kad susilėkė Klaipėdos bombarduoti Šts. Jei viešnės (vyšnios) šaka pradeda rankose purtė́ti, kask žemę, būs vandens šulinė[je] Šv. Drebulės lapai purta nuo menko vėjo Grk. Liepsna blaškos, pùrta KI442. Kelnės purta iš baimės Ggr. | Purinių žąsų plunksnos purtėjo Lkv. 2. bėgti: Purtė́jo laukan iš urvo banditai (sov.) Šts. \ purtėti; išpurtėti; nupurtėti; papurtėti; supurtėti