rėksmingas reikšmė
Kas yra rėksmingas? rėksmìngas, -a adj. (1) 1. nuolat rėkiantis, šaukiantis: Stambi, rėksminga ir veikli Amalija visai nesijaudino dėl savo vyro rš. Senės, bjaurios ir rėksmingos, bet ir žemiausiose nuskurdimo pakopose nepraradusios savo kykų ir vatinukų rš. 2. verksmingas: Ona pasidarė rėksmìnga, kibi Lbv. 3. M, L100, BŽ217 garsus, balsingas: Kalbėdavo jis (elgeta) daug, kažkokiu aukštu, rėksmingu balsu, kuris jau iš tolo būdavo girdėti A.Vencl. Balsas dėl to rėksmingas, kad gieda senus metus, nu pat jaunystės Ggr. Paukščių rėksmingų krūva kartais kyla, pakelia balsą, sujudina tylą A1885,43. Pasigirsta rėksmingas skambutis rš. | prk.: Nesupranta, į kokią juokingą padėtį jis patenka savo rėksmingomis kalbomis sp. rėksmìngai adv.: Nykiai grojo vargonai, rėksmingai skambėjo prie altoriaus klūpančio vaiko lyg šokinamas varpelis rš. Imdavo jį rėksmingai barti rš. Gaidys rėksmingai ir įžūliai plyšavo nuo pat aušros rš. Rėksmingai būriavosi žvirbliai rš. | prk.: Pradėjo rėksmingai spaudoje meluoti rš. ║ DŽ triukšmingas: Apsakysiu, kurieji Argejų iš mūšio rėksmingo likę gyvi HO. Turgus ne turgus, o maišalienė tikra [perone], tiktai ne tokia rėksminga, kaip turguose kad būna J.Balt. 4. prk. ryškus, pretenzingas: Vyrai apsirengę paprasčiau, be rėksmingų dekoratyvinių atributų A.Vencl. Tas pats reakcinis turinys už tokios pat rėksmingos iškabos rš. Rėksmingas modernizmas dezorientavo pradedančiuosius rašytojus, stūmė juos nuo realistinės literatūros rš.