romybė reikšmė
Kas yra romybė? romýbė sf. (1), romỹbė (2) K, rõmybė (1) AK82 1. SD28, CI704, H, R, N romumas, nuolankumas: Motutė džiaugėsi savo Kaziuko rimtumu ir romybe Vaižg. Vislab jis kentėjo su romybe Ns1832,8. Gailiai rūstaudami, priešinasi jo romybei SPI194. Jaunystę savo tokioj lėtybėj, tokioj romybėj … išlaikyt … teikies MP107. Duok romybę, drausk bjaurybę, vaidus nuramindama SGII103. Aš, Povilas, graudinu jus dėl romybės ir lengvybės Kristaus RB2PvK10,1. Todėl, atmetę visokią nečystybę ir daugybę piktybės, priimkiat su romybe ing jus įčiepytąjį žodį VlnE69. 2. M žr. ramybė 1: Tarp giliausios romybės … plaukė dienos laimingos A1883,135. Ankstyva saulė skleidė dangišką romybę rš. Tokia ypatinga romybė tarsi koks šventumas ir malonumas jį pasveikino jau prie slenksčio Vd.