rūdys reikšmė
Kas yra rūdys? rū̃dys sf. pl. (4) 1. metalų oksidavimosi medžiaga: Prie jos šono kabojo senovinės makštys, pusiau rūdžių suėstos ir be iešmo J.Jabl. Akmuo sukrušta, medis supūva, geležį, plieną rūdys suėda rš. Išpuolęs [grašis] ir toli nuritęs yra kojų paminamas alba rūdžių pagadinamas BPII222. Rū̃dys [su liepsna] išeidavo iš žemės Grd. Iš rūdžių̃ išeit žiuburiniai Pj. Rūdis iš rūbų išima pavirinta citrinos sunka rš. Rūdžių dėmes reikia valyti tik atsiradusias rš. ^ Žmogų amžius, o geležį rūdys suėda Kp. 2. pelkėse ištirpusi geležies rūda: Linus upėn rū̃dys apnešdinėja Dbč. Su rūdimis dažo pautus J. Pirma dažė [audeklus] rūdýse Kb. Po alksniais rūdysan nudažo siūlus Kli. 3. parudavusi vieta: Kur trenkė [į beržą], dar tebėr rū̃dys Rdn. 4. P parazitinis rūdinių šeimos augalų grybas (Puccinia): Juodosios javų rūdys (P. graminis) LBŽ. Svogūninės rūdys (P. porri) LBŽ. Viksvinės serbentų ir agrastų rūdys (P. ribesii caricis) LBŽ. Baltosios rūdys ŽŪŽ16. Javams daug žalos padaro javų rūdys, kūlės rš. Rūdžių pažeisti javai turi silpnus stiebus rš. Vėlai pasėtas avižas labai puola rūdys, nes jos smarkiau plinta, orui sušilus rš. Rožes ir palmes dažnai apgadina rūdys rš. Ant kviečių rū̃dys puolė Vl. 5. žaibas be griaustinio, amalas: Rūdìms pliekant, nežegnojuos, netrenka DūnŽ. ◊ rudìs mèsti žaibuoti be griaustinio: Ne žaibuoja, ale rūdìs mẽta ant Žagarės Jnš.
rūdys junginiai
- Aloyzas Rudys, Audrius Rudys