šakinis reikšmė
Kas yra šakinis? 1 šakìnis sm. (2) šakotas pagalys: Kad aš jums duosiu paėmęs šakìnį, tai žinoste! Pgr. Kur tu itokį šakìnį pečiun inkiši – apkapok pirma šakas Vrnv.
2 šakìnis, -ė adj. (2) I 1. DŽ, NdŽ, LKAI64(Dsn) padarytas iš šakų: Šakìnė tvora išgriuvo Tvr. Tora šakìnė, arba taškuotinė Šts. ║ padarytas iš šakos: Šakìnis kotas neilgai laiko – tik trekšt ir nulūžta Šn. Šakìnis kotas riečiasi Šn. Šakinis auginys (gyvašakė) BTŽ. 2. NdŽ susijęs su šaka, su šakomis. | Šakinė makštis (makštis asiūklių šakų nareliuose) BTŽ269. 3. KŽ iš dviejų ar kelių šakų, su išsišakojimais: Šakìnis dyselys, su dviem šakom KI482. Grėblys šakinis iš trijų šakelių vadinas dar trišakis, yr stiprus, bet sunkus Tl. Su šakiniu [grėbliu] grėbsto kiemo žabarus, virbynus Tl. Grėblys šakinis arba dvišakis, trišakis Ggr. Žemei purenti vartotini tik šakiniai kauptukai, kuriais mažiau nukapstoma žemės nuo šaknų rš. Šakìnės vadžios yr išvertos par plėskių grandis, valdo arklius Trš. Šakìniais atvarslais pakinkė [, kad būtų iškilmingiau] Šts. ║ dryžuotas: Šaka mesti sijonai vadinos šakìniai Ggr. 4. DŽ susijęs su tam tikra šaka, sritimi: Pagal kaupiamos literatūros profilį [bibliotekos] skirstomos į universaliąsias ir šakines LTEII135. Kolūkis, atsisakęs brigadų, perėjo į šakinį gamybos valdymą sp. Pasikeitė šakinė respublikos pramonės struktūra, pakito atskirų pramonės šakų lyginamasis svoris rš. Šakinis balansas ETŽ.
3 šakìnis, -ė adj. (2) kuriame auga šakiai: Šakinis beržynas sp.
4 šakìnis, -ė adj., smob. (2) gyvenantis Šakiuose: Čia ir šakìniai žydai atvažiuoja Gs. Šakìniai į vakarą visi išvažiavo namo Snt. ║ važinėjantis į Šakius ar iš Šakių: A šakìnis autobusas šiandie važiuoja? Slv.
šakinis junginiai
- Juozas Šakinis, Povilas Šakinis