šančius reikšmė

Kas yra šančius? ךañčius (vok. Schanze) sm. (2) 1. NdŽ, KŽ, Gršl, Krp žemių pylimas: Tokiu šančiù apkasti maro kapeliai y[ra] Yl. Par Šaltuoną baisų šančių plentui supylė Grk. Seniau liuobam eiti šañčiaus skinti (krūmų kirsti) Skd. Kur dėti buvo skujiniai mėšlai, ten javai kaip šañčius Šts. 2. NdŽ, Sd, Krtn, Vkš, Skd pylimas, žymintis ribą tarp laukų, miškų: Muno viešnės auga ant šañčiaus Mžk. Velėnijose an šañčių geba perėties medinosios pylės Plt. 3. Vkš pagal griovį supiltas kelias: Važiuok tiesiai tuo šančiù Mžk. 4. apkasas, įtvirtinimas: Kryžokai išveržė pylas, arba šančius, ir suardė S.Dauk. Pėstininkai įsiveržė net į priešakinius šančius rš. 5. išrausta duobė, griovys: Kiaulė bulbes iškniso, baisiausius šančiùs padirbo Klm. 6. Rdm, Lš kalėjimas: Kalvarijos šañčius Krsn. Jis iš šañčiaus neišeina Lzd.