šėrybos reikšmė

Kas yra šėrybos? šėrýbos sf. pl. (1) NdŽ, DŽ1, Alk, Skrd, Grš, Plk, Rs, Trk; M, šerýbos (1) J, KŽ, Pš, Krkl, Brs; JbL231 1. M, L, NdŽ, KŽ šėrimas, liuoba: Jau čėsas eiti į šėrýbas Užv. Eik jau šėrybų, jau vakaras Rt. ║ NdŽ, DŽ1 šėrimo laikas: Sambrėškiu, par pat šerýbas kažin kas i beįvažiuojąs Plt. 2. J, KŽ, NdŽ, DŽ1, Alk, Skrd, Grš, Plk, Srv, Pš, Rs, Užv, Brs, Trk svetimo gyvulio šėrimas pagal susitarimą, mitybos: Atėmiau savo karvę nuo šėrýbų Skr. Buvom įdavę karvę į šėrýbas Kal. Avelę ana davė į šerýbas Grg. Karvės į šėrýbas suduotos buvo KlvrŽ. [Velnias] jam atveda į šėrybas ožką LTR(Vdk). Išbėgo avelė į šėrybas šokdama, sugrįžo bliaudama Vvr. Veislingą bulių į geras šerybas dykai priim LC1884,51. | Yra lig vieniuolekos aulių, ale ne muno vienos: kitus į šėrýbas turu pryėmusi Lk. ║ vaikų ar žmonių laikymas ir maitinimas: Vasarą atiduosu vaikus mamai į šėrýbas Krš. Juk vesti – tai paimti visai svetimą žmogų šėryboms Vaižg. Atiduok tu tą savo vyrą kokiai našlei į šėrybas (juok.) Vkš. 3. KŽ žr. šerybė 2.