šiūpelė reikšmė

Kas yra šiūpelė? ךiū́pelė (vok. Schaufel, vok. dial. šüfel) sf. (1) NdŽ, šiūpelė̃ (3a) KBII98, K, Rtr, FrnW, KŽ 1. Q438, CII400, R407, MŽ548, K, N, FrII271, L, Žg, Yl, Trš medinis semtuvėlis biralams samstyti ar berti (vėtyti), bertuvė, vėtyklė: Stačias vėto su šiūpele J. Kiti pasitaiso, su tokia šiū́pele bera grūdus Lc. Ką čia rankom padarysi: paimk šiū́pelę, greičiau supilsi Pšl. Susemč miltus – nėr šiūpelė̃lės Pn. Aš juos su šiūpele laukan iš žemės išmėtysu RBJer15,7. ^ Anties snapas kaip šiūpelė̃ J. Nagai y[ra] cielos šiū́pelės End. 2. Brs, Žd, Mžk, Šd, Všk, Klov į kastuvą panašus medinis įrankis gaubtais kraštais biralams sukasti, supilti: Paimk šiū́pelę ir pilk rugius į maišą Ms. 3. platus gaubtais kraštais kastuvas: Anglius pyliau, nulūžo kotas šiū́pelei Lnkv. Molį nuo šiūpelė̃s nugramdyti KI23. Vertė su šiū́pelėms žemę, suvertė didžiausias malkas Šts. Mėšlų šiūpelė̃ KII61. ║ tokiu kastuvu pakabinamas kiekis: Pasisėmęs šiū́pelę žemių, metė supykęs anai už akis Slnt.