šliundra reikšmė

Kas yra šliundra? 1 šliùndra (plg. vok. dial. slundern) scom. (1) menk. 1. NdŽ, FrnW, Šl nevala, apsileidėlis: Prie kuknės gausime kokią šliùndrą motrišką J. Kas vaikščio[ja] po purvyną, žydams vandenį neša, prastai apsidaręs, tas šliùndra J. Jau gražiai [per Užgavėnes] nerėdysas: ubagais, žydais, šliùndroms, užsidės ličynas Tl. Moteriška – neveleika, šliùndra – nušlapus visa Škn. Parejo sušlapusi, sulijusi – tikra šliùndra Krkl. Pranas žmoną tokią šliùndrą ir tegavęs Kal. Pri tos šliùndros bijok ir prisitikti, apsileidusi kaip ne žmogus Vvr. Ką tas šliùndra, ben ką padirbs?! Sd. 2. FrnW, Ldk, Pbs, Gršl valkata: Visur valkiojasi tas šliùndra DŽ. Ta Jonienė yra pirmutinė šliùndra – eina ir eina patrobiais Trk. Eik tu, šliùndra, namo! Mlt. Eini, lendi visur kaip šliùndra Žl. Su šliundra apsiženijęs, tai nepasidžiaugsi: visur vazosis – nenubus namie Slk. 3. kas eidamas velka kojas: Eik tu, šliundra, jau visai nepasivelki! Pjv. Nevilk tu, šliundra, tų kojų! Onš. 4. f. Rtr, BŽ411, KŽ, DŽ1, Snt pasileidėlė, ištvirkėlė: Ko čia atejo ta šliùndra?! KlvrŽ. Vyk lauk tą šliundrą – ką ji čia teršia namus Gl. Nereik man tokios šliundros Žg. Dink iš horizonto! Kad jis tavęs nė uoste neužuostų! Šliundra nugainiota! J.Gruš.
2 šliùndra sf. (1) NdŽ; Kos123 zool. garnys (Ardea).