slūgti reikšmė
Kas yra slūgti? slū́gti, -sta (sluñga LKKXI134), -o intr. BŽ106, Rtr; BzF172, L, slùgti LKKXI134 1. M mažėti lygiui, sekti, kristi (apie vandenį): Prieš lytų vanduo slū́gsta, prieš pagadą kyla Gs. Slū́gte nuslūgs vanduo upio vasarą J. Upė slū́gsta J.Jabl. 2. N, K, M atsileisti (apie sutinimą): Slū́gsta putmenys, t. y. susileidžia J. Slū́gsta sutinimas K.Būg. Tas pirštas, kur pjautas, buvo smarkiai užpykęs, dabar jau slū́gsta Krs. 3. smegti, dubti, gulėtis, kristi: Duona atrūgusi slūgs J. Aplink rentinį, šulnį iškasus, žemės slū́gsta tris keturias dienas Vkš. | Vienam gaspadoriui vis iš aruodo grūdai slūgstą ir slūgstą (semiami mažėją) Sln. Kaitino taip smarkiai, kad pradėjo slūgti sniegas rš. 4. kristi, mažėti (apie šaltį): Šalčiai kiek pradėjo slūgti rš. 5. prk. mažėti, silpnėti: Jo gera nuotaika ir ankstesnis pasitikėjimas savimi greitai slūgo rš. Tas dvasinis įtempimas, kurį ji išgyveno pasiryždama, po truputį slūgo rš. Slūgsta tarptautinė įtampa sp. Apėmęs jį susijaudinimas pamažu slūgo rš. 6. prk. kristi kainai: Rugiai y[ra] slū́gę, atpigę Šts. ◊ slū́gti žemỹn eiti menkyn, prastyn: Mano ūkė per tai žemyn slūgsta: ir nelaiku ariasi, ir nelaiku sėjasi V.Piet. \ slūgti; apslūgti; atslūgti; įslūgti; nuslūgti; paslūgti; praslūgti; prislūgti; suslūgti; užslūgti
slūgti junginiai
- (at)slūgti, (at)slūgti, slinkti, trauktis