smarkybė reikšmė

Kas yra smarkybė? smarkýbė sf. (1) DŽ, smarkỹbė (2) K, BŽ503, Rtr, KŽ; SD224, Q534, Kos56, N, I, Sut, L 1. smarkumas, greitumas: Susiplėšiau kojinę vis iš tos smarkỹbės Mrj. Aš smarkýbė[je] parlėkiau į Salantus Šts. Ans iš tai smarkýbei įpuolė į tą mašiną Gršl. Pamins liuob linus smarkýbėse valandą ir eita galuoties Šts. Tokioms smarkýbėms atpuolė policija kratyti Šts. Kas to arklio par smarkýbė – nė nutūrėti negaliu! Vkš. Uzarai (husarai) gi, matydamys tą smarkýbę (smarkų šaudymą), atsitraukė BM334(Šv). Nebagai šauks ir bėginės nuog anos baisios smarkybės ižgąsčio MP332. Saugok nuog bado ir maro smarkybės KN141. ║ ryžtingumas, drąsumas, narsumas: Žmogaus nėr ko veizėti – smarkýbė viena Vkš. Kai dukterį paėmė, tai motinos smarkỹbė prapuolė Skr. 2. Gmž nuožmumas, žiaurumas, siutingumas, žvėriškumas: Neprieteliai par savo nuožmybę ir smarkybę išnaikino jos senovės apei Dievą nuomonę ir žinią S.Dauk. Vengdamas smarkybę Herodo, … nuejo ing žemę pagonų BPI308. Savo smarkybėj mieros neturi PK52. Karaliaus smarkybė ir macė BPII240. Smarkybė žmonių prieš save pačius, kurie kaujasi ir mušasi SPI109. Ištrauk mane iž rankų žmogaus gailingos smarkybės SGII35. ║ rūstumas, griežtumas: Išvysk tada gerybę ir smarkybę Dievo BtPvR11,22. 3. iš įtūžio daromas žiaurus veiksmas: Aniolai, kurie darė anas smarkybes ant Egipto …, palikdavo pakajuj anus namus MP228.