šonkaulis reikšmė

Kas yra šonkaulis? šónkaulis sm. (1) KBII75, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ 1. Vln50, BB1Moz2,21, BPI176, R, MŽ, Sut, N, K, M, LL221, L, Rtr, Lnk, Varn, Grk anat. vienas iš žmogaus ir stuburinių gyvūnų krūtinės ląstos kaulų, prisitvirtinusių prie stuburo ir krūtinkaulio (costa): Šónkaulių podagra MedŽ124. Tikrieji šónkauliai MedŽ124. Skaudus šónkaulis – užgavau, kaip virtau J. Užmiro šonkaulis besėdint Šts. Per duris susigrūdo, šónkauliai tik braška Dkš. Apledėjusiais laiptais lipdamas paslydo ir du šónkauliu susilaužė Krs. O tų žmonių marios: lipa, veržias vienas per kitą, gali i šónkauliai trūkt Snt. Retų šónkaulių karvė – būs pieninga Tl. Man tijūnas per šonkaulius – subyrėjo kauleliai LLDI238(Kp). Uodas iš ąžuolo puolė, išsimušė šonkaulį LTR(Ldvn). Šonkaulė̃lis NdŽ. ^ Eina par lauką ežys – tik šonkauliai ir šeriai (akėčios) LTR(Vdk). 2. Jnš, Kv, Šv prk. krepšio perpinas, prielankis, spyrys: Juo daugiau šónkaulių, tuo krepšas tvirtesnis Ss. Išlūžo ragažės šónkaulis Prn. Po septynis šónkaulius dedi į krestį Vn. Kurbo šónkaulis išlūžo Pgg. 3. LKAI96(Kri) (vežimo) rungas. ◊ net šónkauliai brãška apie labai prisivalgiusį: Privalgiau, net šónkauliai brãška Kp. šónkaulius apskaláuti primušti: Apskaláusu anam šónkaulius, rupūžei! Šauk. šónkaulius suskaitýti (suskaičiúoti) prilupti: Aš tau ką nors padarysiu – šónkaulius suskaitýsiu Šd. Norėjau tam kavalieriui šónkaulius suskaičiúot Jrb. vienì šónkauliai apie labai liesą: Jo vienì šónkauliai NdŽ.