spitė reikšmė

Kas yra spitė? spìtė sf. (2) NdŽ, DŽ, spitė̃ (4) BŽ458 1. L, BŽ458, Jnš, Srv, Grž, Šd, Adm diržo sagtis: Tavo diržo spìtė labai graži Kp. Gausi su diržu, su pačia spitè! Sml. To diržo nenoriu, tik spitė patinka Žg. Spìtė vario žiba nuo tolo – kaip žvaigždė jenerolo Jnšk. Kai spitẽlė maža, kažin ar besuveršiu Pl. 2. Kp diržo sagties liežuvėlis, atsikišimas: Spitelė N. Spitikė Kos155. 3. Škn prie kepurės prisegamas ar prismeigiamas koks ženklas (ppr. žvaigždė): Tik spitė kepurėje ir akių baltymai baltavo Pt. Levuko balakonas spindinčiais guzikais, kepurė su spite kaktoje Žem. Kokią čia spìtę įsisegei į kepurę? Krš. Kepurikė su tokia gražia spitikè DūnŽ. 4. smeigtukas: Spitẽlė [K]. 5. sagė: Mačiau Onikę labai gražią spìtę po kaklu pasisegusią Up. 6. graviravimo įrankis: Ir nurašė plunksna (paraštėje nuženklino spilka, spite išrašyti), ir padarė nulietą veršį BB2Moz32,4. 7. Varn menka lempelė, spingsulė. 8. juok. akis: [Vaikų] spìtės i žiuba – nora viską matyti Krš. 9. skysta barzda: Vaikšto spitẽlę užrietęs – tikras šlėkta Ds. 10. Š rakto skylutė. 11. NdŽ, Kp, Sml, Lnkv, Grž cunnus: Eina su striuka suknele, ka kiek, tai ir spitẽlė pasimatytų Skrb. Šoko katė par žilvitį, parsiplėšė savo spitę LTR(Jnš). ◊ ožkõs spìtė Pl toks keiksmas.