sprūsti reikšmė

Kas yra sprūsti? sprū́sti, -ta, sprū́do intr. Rtr, NdŽ 1. KBII149, Kair smukti, kristi (laikomam, pritvirtintam): Kirvis sprū́sta nuo koto DŽ. Kai bulvė sprū́sta, išneša gerą grabę (nubrazduoja pirštą) Skr. Skaldžiau šakalius, kirvis sprū́do i nukirto pusę nykščio LKT47(Trkn). | prk.: Šiandien žemė tėvų sprūsta iš rankų rš. 2. N, K, Vlkv, Gršl netekus atramos, neišsilaikius, pakrypus slysti: Sprū́sta koja nuo gruodo, par gruodšalą einant J. Užstojau ant tų durikių, kad aš sprū́siu – ko tik koją nenulūžau LKT127(Erž). Kluoną griovė, sparas sprū́do, i nulaužė koją KzR. Ta kripė sprū́do, jis už tos vielos tvėrė i nutvėrė (buvo nutrenktas) Jrb. | Grumstai sprūsta jam iš po kojų ir rieda pakalnėn rš. Atsirėmė rankomis vagos, norėjo atsistoti, bet žemė sprūdo iš po kojų J.Avyž. 3. spraustis, bruktis, veržtis: Gyvuoliai sprū́sta iš kūties laukan, negaliu durų praverti J. Ko sprū́sti į tarpą žmonių? J. Bernai kampan ėmė sprūst LTR(Vrnv). Žuvis į varžą jau sprūsta A1885,48. Sesutė saldžiai užsnūdo, zylikė iš rankų sprūdo LB118. Sprūsta kviečiai iš varpų, eitam pjauti Lk. Įsibridusi prausėsi nuo ašarų patinusį veidą, o smėlis sprūdo pro kojų pirštus J.Avyž. Kalavijai plieno griežia, pašarvėmis sprū́sta (d.) Kp. 4. L, Šr, Žr šnek. smarkiai eiti, bėgti, sprukti: Užėjus lietui, sprū́dau į pastogę DŽ. Gatvės ištuštėjo – kas gyvas sveikas sprūdo užmiestin J.Dov. Patys miškan sprūdo ir galvijus varė IM1861,57. Kai pradėjo tas bartis, tai tik pamatėm, kad svečiai sprū́sta oran Trgn. Sprū́dau Amerikon nuo žandarų Dglš. Vietinis karžygis, pamatęs atjojančius, tuojaus sprūdo atgalios BsMtII88(Klvr). | Vieversiai sprūsta į padanges ir šimtais balsų čirena rš. \ sprūsti; atsprūsti; įsprūsti; išsprūsti; paišsprūsti; nusprūsti; pasprūsti; parsprūsti; persprūsti; prasprūsti; prisprūsti; susprūsti; užsprūsti