stabyti reikšmė

Kas yra stabyti? 1 stabýti, stãbo, stãbė tr. K, BzF176, K.Būg, ArchXXXIII18, J.Jabl, Rtr, Š, NdŽ; I, Sut, L 1. Nmk, Vdk žr. stabdyti 1: Stabýk mašyną, gal sustos, paveš DūnŽ. Yra muda stabýti veselninkus Vn. Stabýkiat [laivą], nebgaliam nūsėdėti! Grd. Vežimą stabyti CI892. Jurgiuk Jurgiuk, kinkyk kinkyk, paplak paplak, stabýk stabýk – teip laštingala gieda Kl. ║ daryti nejudrų: Mun liga pradėjo kojas stabýti (sunkiai bepaeinu) Šts. 2. SE87, I žr. stabdyti 3: Stabaũ svetį, šeimynykštį, ale niekaip neapstabau J. Pasekėjai, stabydamys marčią, graudingai verkančią, teip dainiavo S.Dauk. Gali stabýti muni patį, dar niekur nepristojantį [tarnauti] BM356(Tl). 3. sulaikyti nuo kokio veiksmo, trukdyti, drausti ką daryti: Didžiūnai kaip įmanydamys ūkininkus niekė ir stabė [kibti į krikščionis] M.Valanč. Tau tatai tikrai užguli …, idant tuos, kurie pražengia, stabytùmbei ir karotumbei DP415. | refl. Sut: Negalėjo jau toliaus stabytis, įdant neturėtų Viešpati Dievui padėkavot už tą gerybę DP475. 4. žr. stabdyti 6: Tu marių vandenius stabai pakrutintus brš. Pradėjo mun tą gylą (skausmą) stabýti, i aš užmigau Štk. Toks vanduo ramina – stabo kosulį brš. Tu karus gali stabyti KlM367. \ stabyti; apstabyti; nustabyti; pastabyti; sustabyti; užstabyti
2 stabýti, stãbo, stãbė Rtr, Š, BŽ114, NdŽ žr. stebinti: Pradžioje visa tat mane stabė, bet netrukus apsipratau J.Jabl. | refl. Rtr, NdŽ: Šituo paveikslu visi žmonės stabėsi J.Jabl. Pavaizdu Judošiaus galėtųs stabytis visi godingieji žmonės DP165.
3 stãbyti, -o, -ė tr. puošti, kaišyti.