staigumas reikšmė
Kas yra staigumas? staigùmas sm. (2) KŽ, DŽ, staĩgumas (1) Dk; Rtr, Ser → 1 staigus: 1. Krizas stengiasi su pagelbininkais staigumu išsiveržt pro vartus P.Cvir. Tuo staigumù (tik užklaustas, greitomis) i nepasako Pvn. Daba aš tau, vaikal, nepasakysu [kelio] tame staigumè Tl. Užmiršti žmogus staigumè, nebatmeni Lkv. Iš staigùmo užmiršau sušukti, kad pasitrauktų Šts. Tame staigume aš nebiparpratau, kas atsitiko Plt. Su staigumù nepirkit, pasiderėkit, įsižiūrėkit Skr. Pelčierius y[ra] pagelba staigume Rt. Kėlusis Marija … nuejo ing antkalnius su staĩgumu DP471. Dabokimėsig … didžio romumo, kantrumo ir nestaĩgumo Viešpaties mūsų prieš juos DP403. 2. I, L, LL95, Š, BŽ56,482, NdŽ Tas krito tuoj negyvas, per tą staigumą pats Achmedas nespėjo išgelbėti tėvą nuo nelaimingo galo J.Balč. 3. LL240, NdŽ. 4. LL44, NdŽ Į staigumą ateiti N. Tėvo šiurkštumą, niūrumą, staigumą, piktumą many yra sušvelninęs motinos nuolaidumas, jautrumas, nusižeminimas V.Myk-Put. Tik tu ramink mane, jeib aš su savo staigumu nesudarkyčiau viso savo žygio Vd. Paskui jai lyg gėda pasidarė, ir ji kiek apgailėjo savo staigumą I.Simon. Jau staigùmas jo – pasakyk ką prieš, tai parpyksta Skr.