strošyti reikšmė

Kas yra strošyti? ×strõšyti, -ija (-yja K), -ijo (sl.) 1. tr. Ser, NdŽ, KŽ, Grd gąsdinti, bauginti: Visi muni strõšijo BM326(Šv). 2. refl. NdŽ, KŽ būgštauti, baimintis, nerimauti: Ar ne geriaus numirti, nekaip kožną kartą strõšytis ir bijoti smerčio? BM326(Šv). 3. intr. Trgn, Mlt vaidentis: Vis te strõšija – auksas buvo užkastas Antr. Kai perstatė namus, nustojo strõšyt Sug. 4. intr. N, K, J, MitI20(Rg), KŽ stengtis greitai ką daryti, skubėti. | refl. NdŽ: Yra čia da ką strõšyties apei vyrą – suspėsi! Vdk. Nestrõšijuos nė gydyties, ka skausta: sakau, a taip, a taip mirtis Skdv. Nesistrošyk, dar nevėlu – pareisi Škn. 5. tr. raginti, skubinti: Ėmiau strõšyti, kad greičiau važiuotų Skr. 6. tr. NdŽ, Sd, KlvrŽ barti: Galuojas tie vaikai – strõšyti negal tų vaikų Brs. Vokytis toks, jau senas, augęs, strõšys visus Nv. \ strošyti; įstrošyti; pastrošyti; sustrošyti