styrinėti reikšmė

Kas yra styrinėti? 1 styrinė́ti, -ė́ja, -ė́jo J, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Gs, Jz, Srv, Krs, stỹrinėti, ­ėja, -ėjo Klp, Als, Klk, Klm; L, M, Ser iter. dem. 1 styrinti: 1. Ko stỹrinėji pakiemiais kaip darbo neturėdama! Krš. Kas iš ano do žmogus: stỹrinė[ja] palangiais, i viskas Kv. Keturi metai kai sergu, stỹrinėju voliodamasys Žg. Nestỹrinėkiat kaip gervės, eikiat ant pantos (prėslo) Vkš. Ko čia styrinė́ji apie langus!? Btg. Jau šalta, žmonės styrinė́ja sušalę Mrj. Išalko [šuo] ir išstipo bevaikščiodamas, bestyrinėdamas S.Dauk. Barzdas pastatę it ožiai styrinėjo M.Valanč. Nuejęs rasi bažnyčioj nemeldeis, pazomatėj šventoriuj styrinėjai? P. | Stỹrinė[ja] (sukiojasi, taikstosi) ana aple tavi, nora gauti piningų Krš. 2. Styrinė́k styrinė́k jam valgyt [į laukus] Gs. Styrinė́[jo] styrinė́[jo] tuos medžius per tokius purvynus, iki suvežė Gs. Ne styrinė́k mergaitę, o skusk bulves Alk. 3. intr. K sustirusiam, sustingusiam stoviniuoti. 4. intr. vaikščioti apskretusiam: Nors ji ir turtinga, bet styrinė́ja taip pat kai kitos Kair. 5. žr. stirenti 4: Styrinė́ti kojomis NdŽ. \ styrinėti; atsistyrinėti; įstyrinėti; išstyrinėti; nusistyrinėti; pastyrinėti; parstyrinėti; perstyrinėti; prastyrinėti; pristyrinėti
2 ×styrinėti, -ėja, -ėjo N dem. 2 styrinti.