suburbėti reikšmė
Kas yra suburbėti? 1 suburbė́ti, sùburba (subùrba), -ė́jo 1. intr. Ds suniurnėti, subambėti: Pasitrauk... – suburbėjo senis rš. 2. intr. su triukšmu sugriūti; sueiti, suvažiuoti, sulįsti: Nueinu – viso skardžiaus upėn suburbė́ta Ds. Pirty[je] krosnis suburbė́jo Dglš. | Visi suburbė́jo į vidų Ds. Velniai visi suburbėjo mariosen Ml. 3. sudrebėti, sutarškėti: Kartais net langai suburbėdavo [nuo dundesio] B.Sruog. 4. intr. sudegti, supleškėti: Perkūnas trenkė, ir visos trobos suburbė́jo Zr. Par karą mūsų klaimas suburbė́jo Ktk. Ažudegei visą gyvatyną, ir tegu visas brudas subùrba Vj. ^ Kad tu suburbė́tum, kaip nusigandau! Psn. Kad tu suburbė̃tum, kaip nesekės! Trk. ║ sutirpti: Nei ta žvakė dega, nei nieko, suburbė́jo, ir gana Vvr. Šitie varpai abelnai suburbėję TP1881,31. 5. tr. nudegti: Puodakelį pasimk, rankas suburbė́si Sld. \ burbėti; atburbėti; įburbėti; išburbėti; nuburbėti; paburbėti; praburbėti; priburbėti; suburbėti; užburbėti
2 subùrbėti intr. suledėti, sušalti: Kai vanduo išbėga iš po ledo, sušalna ir subùrbė[ja] Užv. \ burbėti; apiburbėti; suburbėti; užburbėti