užburbėti reikšmė

Kas yra užburbėti? 1 užburbė́ti, ùžburba (užbùrba), -ė́jo intr. 1. su triukšmu užvažiuoti: Pažiūrėk, maž ir svečiai jau ùžburba Rk. 2. refl. užsidegti: Ir nepamatysi, kai ažsiburbė̃s Trgn. 3. vešliai užaugti: Kad ažburbė́jo miežiai – kaip rugiai! Rk. Miežiai usnėm ažburbėję Mlt. 4. B užsitraukti kuo, užskresti: Ažburbė́jo visos skylės, nebeteka vanduo Rk. Gryčia drėgna, kai pradeda šalt, langai ùžburba, nieko nebesimato Kp. Tavo akys labai ažburbė́ję, gal ligą turi Dgl. Rankos žaizda ažburbė́jo, gali būti blogai Alz. Langai vasarą buvo visi užburbėję bjauriomis zliaukomis Vaižg. Ratai užburbė́ję K. 5. refl. įsigeisti: Ažsiburbė́jai jau, eisi (tekėsi) už jo Ktk. \ burbėti; atburbėti; įburbėti; išburbėti; nuburbėti; paburbėti; praburbėti; priburbėti; suburbėti; užburbėti
2 užbùrbėti intr. guzuluotai užšalti, užbaubėti: Visi sulindę į urvus, langai užbùrbėję Brt. Nelabai šąla, bet į vėją langai užbùrbėję Gs. ║ užskresti, užsitraukti kuo: Akys užtraškanojusios, užpūliavusios, užbùrbėjusios Užv. \ burbėti; apiburbėti; suburbėti; užburbėti