supurtinti reikšmė

Kas yra supurtinti? supùrtinti žr. supurtyti: 1. Supùrtinau lazdą, ir nubiro riešutai J. Supurtinki ąžuolėlį, iškris tavo nėrinėlis JV233. Siaustelėjęs vėjas supurtino medžių viršūnes rš. Nei lietum sulydinta [rūtelė], nei vėjulio supurtinta (d.) Klt. | Reikėjo, įkibus į krūtinę, supurtinti Žem. Reik tokį senį supùrtinti, i neblos Rdn. Supùrtinsu, ka tylėtum! Pvn. Vyras supùrtino – išsižiojo, nė žodžio nebišdauža Rdn. | refl.: Užtenka susipurtinti ir surėkti, kad [baltasis] lokys nubėgtų Blv. 2. Jei numai grūna, tura supurtinti ne ant juoko Krš. Senį supurtino šaltis rš. Supùrtina Juozapą par sapną Grd. Purtyte supùrtino tokie žodžiai Vn. | prk.: Staigiai rimti ar stingti bepradėjusius jausmus supurtino atvirutė Vaižg. Sukilo kerštai tarp kalavijonų, kurie supurtino visą vokyčių brostvą S.Dauk. | refl.: Susipùrtino žemė, didžiausį miestą sugrovė Rdn. 3. refl. Paveiza, šaltà, susipùrtina ir išleka numo Krš. Susipùrtino, druskos užkandęs Krš. Mun i pečiai susipurtino, i plaukai susišiaušė Šts. 4. Supurtink šieną į mažus kuokštelius, juo vė[ja]s prigaus Šts. 5. tr. ištaršyti: Vištos miežių pėdapuses supùrtins Mlt. 6. refl. susiimti, padirbėti: Anei reikėjo stipriai susipurtinti, kad galėtų per tris dienas [romaną] perskaityti I.Simon. 7. tr. sudraskyti: Žinoma, kita [voverėlė] papuola, ir šunys supurtina ją nemielaširdingai Blv. ◊ širdìs susipùrtino pasidarė bjauru: Utėti kailiniai, ui, net širdìs susipùrtina Šts. Visa mano širdis susipurtino nuo tokio žmogaus rš. \ purtinti; antpurtinti; apipurtinti; atpurtinti; išpurtinti; nupurtinti; papurtinti; prapurtinti; pripurtinti; supurtinti; užpurtinti