švaipytis reikšmė

Kas yra švaipytis? švaipýtis, švaĩposi, švaĩpėsi NdŽ 1. A1884,364, Š, KŽ žr. šaipyti 3 (refl.): Aš ne iš tavęs švaipaũs, ale iš anos J. Ana pasakojusi savo bėdas, o aš švaĩpiusys – mat kaip išvadžiojo! Krš. Ka ir gražiai ans pasako[ja], visi tik švaĩpos ir nieko vieto[je] laiko Krkl. Švipt švipt – iš savo šūdo švaipýkis, ne iš mano darbo! J. Iš žmogaus velnias švaĩpos, i nevyksta Krš. 2. FrnW, DūnŽ, LD191 žr. šaipyti 4 (refl.): Ans švaĩpos prieš mergą kaip biesas prieš žaibą J. Mirkčiojas, švaĩpos su vaikiais Krš. Čia kraipos švaĩpos [mergina], čia žlemba prigauta Krš. Lengvu švaipýties, ale tu remtai pašnekėk Rdn. Ka mun vaikelis švaipỹtųs, kraipytųs! Krž. Mergelikė miegta, švaĩpos (šypsosi), rąžos pryvalgiusi Lkv. Švaĩpos, vaipos su visais – netikusi merga Krš. Knakėjo tas keistasis sutvėrimas viseip švaipydamos ir kraipydamos rš. ^ Švaipos kaip Milijonalė, pelę perkandusi Bržr. Švaĩpos kaip šuo priš mėnesį Užv. Ko švaipáis kaip Kristė Velykose! Brs. \ švaipytis; išsišvaipyti; pasišvaipyti; susišvaipyti