šyvis reikšmė

Kas yra šyvis? 1 šỹvis sm. (2) 1. NdŽ šyvumas. 2. Graž toks liaudies žaidimas (?): Prieš Kalėdas šỹvį šokinėdavo Plv.
2 šývis, -ė smob. (1) [K], Rtr, NdŽ, FrnW, KŽ, DŽ1, KzR, Skr, Alvt, šỹvis (2) Š, DŽ, NdŽ, FrnW; R, MŽ, N, L, Lbv balsvas, pilkšvas arklys, balsva, pilkšva kumelė: Atvažiavo balta panelė su labai gražiais šyviais LTR(Žal). Pasikinkyk šyvį, vysim povelius (per Užgavėnes važiuosim į svečius) Dkš. Kitą kartą gyveno turtingas bajoras ir turėjo užburtą žirgą šyvį BsPIII86. Ne su bile kokia šyve tiek gali pavežtie BsO201. Durnius šyvutei įlindo į vieną ausį, o per kitą išlindo BsPI195. Šyvẽlis NdŽ. ^ Antakiai nuskusti, įsitaisius kaip šyvùkė (juok. prašmatniai, bet neskoningai) Gs. Ant šyvio jojo, šyvio ieškojo KrvP(Vlkv). Šyvis šika, uodega blizga (linus mina) LTR(Klvr). ◊ neĩ šývis neĩ uodegà Dkšt, Vdš niekam netinka. šývį [už uodegõs Grš] laikýti nešokti (nevedamam ar nemokant šokti): Nuėjus į vakarėlį šývį laikýt ir negražu Gs. Merga laĩko šývį Klvr.