toptelėti reikšmė
Kas yra toptelėti? tóptelėti, -ėja (-ia NdŽ; KŽ, -na Dglš),-ėjo intr. DŽ 1. Skrb, Krs, Sdb, Sug, Ds, Slv, Snt staiga ateiti į galvą, dingtelėti: Man tóptelėjo, ar tik ne jo tas darbas bus Vlkv. Jam nei galvon netoptelėjo, kad švento Jono naktis buvusi V.Krėv. Kai kada Stasei toptelėdavo, kad motina ją išstūmė iš namų rš. Dievaž, motule, nei žinai, nei numanai, ką klegi! Jai tas nei galvon netoptelia V.Krėv. Ėjau, bet man tóptelėjo, kad jų nebus namie, ir sugrįžau Au. Julija ėmė čiaudėti, jai toptelėjo, kad gali susirgti L.Gir. Vieną nemigo naktį Ksaverui Normantukui toptelėjo galvon baisi mintis Vaižg. Vos tik išėjo per vartus, kai vėl jam toptelėjo, lyg yla įdūrė, skaudi mintis V.Krėv. Antanukui dar toptelėja klausimas, kas gi kiškučiui tuos kepalėlius daro, kas gi jam duonelę minko? V.Krėv. 2. krūptelėti: Ė tu čia kogi tóptelėjai, ko gi išsigandai?! Tvr. Net tóptelėjau – mergaitė tik neišlėkė iš lopšio Dglš. ◊ širdiñ tóptelėjo kilo nerimas, baimė, nuojauta, mintis (ppr. bloga): Man širdin toptelėjo, kad vienas jų nebegrįš… V.Krėv. Ne kas kita, kaip tik visi numirėliai mane šaukia, – toptelėjo jam širdin V.Krėv.