trepinėti reikšmė
Kas yra trepinėti? trepinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ 1. trepsėti, mušti (kojomis) į žemę: Paskui pradėjo trepinėti kojomis ir daužyti vieną į kitą rankas norėdamas nors kiek apšilti J.Bil. ║ šokti, šokčioti į viršų, į šonus: Juodu (vaikai) trepinėja iš džiaugsmo ant suolo rš. Kipšas iš džiaugsmo pradėjo trepinėti kaip drigantas, sukinėti uodegą kaip vijūnas TS1901,4-5. Bernukaitis jau eima pašokt, duoma rankaitę, trepinė́ja Lz. 2. Nmč ritmingai šokti: Šokinėk, trepinė́k, – tep dainuoja kiaušinius raičiodami Klt. Šokinėkie, trepinė́kie, kolei vainikuota, nuims tau vainikelį, būsi kai parduota (d.) Rš. Šokit trepinėkit, manęs negailėkit LTR(Nj). Ir ta šarka, ir ta varna – ir tos trepinė́jo (d.) Pš. 3. pamažu vaikštinėti, trypinėti: Trepinėjom asloje, nebežinodami, kas bedarą Vaižg. Bernas, kamaroj būdamas, užgirdo, kad kažin kas patamsy kambury trepinėja BsPII274. Anyta verkia, salyklą merkia, pati trepinėja, svečius vadinėja LTR(An). Jis vis bėginėjo tūpčiodamas per kelius ar trepinėdamas lyg pelytė A. Vaičiul. Žentas klėty trepinėja, uošvė lazdą grebinėja LTR(Sv). Darbuit nenori, ale tik trepinėji nuog kampo ik kampi Nč. 4. tupinėti, dirbinėti: Žarnas taisiau, po virtuvę trepinė́jau privargau – pardien Mžš. \ trepinėti; aptrepinėti; ištrepinėti; nutrepinėti; patrepinėti; pratrepinėti; pritrepinėti; sutrepinėti