tupelė reikšmė

Kas yra tupelė? 1 tupẽlė sf. (2) menk. sena, sukrypusi troba: Gyveno tokioj tupẽlėj Tršk.
2 ×tùpelė (la. tupele < vok. dial. tuffele, tuffel) sf. (1) 1. NdŽ, Pp, Lc, Pkl, Žg, RdN, Jnšk, Skrb, Brž, Slč, Kri, Pkr, Žml klumpė (ppr. odinė, mediniu padu): Uždėdavo tokias skūras i būdavo tokios tùpelės Sk. Mes kitokio apsiavimo nė nematėm – vis su tùpelėm ir su tùpelėm Všk. Daug nesiauk – tik į tupeles įsispirk Krp. Dvejas tùpeles šį pavasarį nuplėšiau vištas begainiodama Akm. Tad gaspadorius padirba šitai tokias tas tùpeles Vkš. Gali kojas išsinarstyt su tom tupelėm Jnš. ^ Susirauks kaip tùpelė Pbr. Ona mažutė kaip tùpelė RdN. ║ ppr. pl. Ps kokie netikę batai. 2. scom. prk. lėtas, nerangus, tingus žmogus: Tu, tupele, greičiau rangykis! Grk. Tùpelė – dar jis čia girsis! Brž.
3 tùpelė (plg. la. tupesis) sf. (1) LKAI186, Skd guba, rikė: Rugius kriauna į tùpeles Yl. Pilnas laukas tùpelių Yl. Apkepurėk tas kupeteles šiaudų pėdu it teip kaip rugių tupeles S.Dauk.