užrūkyti reikšmė
Kas yra užrūkyti? užrūkýti 1. tr. Sut prileisti dūmų, prirūkyti, aprūkyti: Ažrūkýta va teip, pusė lango ažrūkýta [dūminėje pirkioje] Pb. O jų gryčios užrūkytos ir langinės išdraskytos LTR(Skp). | refl.: Ažsirūkeĩ – atadaryk duris! Km. ║ intr. prileisti dūmų, tariamai šalinant kokią blogybę, ligą: Kaip graudžia, dūmais ažrū̃ko pirkioj Šlčn. 2. intr. DŽ1 imti rūkyti: Jagu iš ryto atsikelsi, užrūkýsi, i nenori valgyt Ob. Kap tik ažrūkaũ, tai ir kosulys Nmč. Kap tik paskelsiu ryt, nenoriu nė valgyt, reikia ažrūkýt Nmč. Vienas berniokas ažrū̃kė, tai visos mergiotės iš pirkios JnšM. Man užsimanė užrūkýt Rdš. Ka yr [cigarečių, tabako], tai ir ižrūkýsiu Šlčn. Ažrū̃kė tokie vaikai ir padegė kiemą (kaimą) Dv. An sutkos du rozu galima žurūkýti Pls. | refl. tr., intr.: Na, vyrai, užsirūkykim pypkes, užsisegiokim knypkes, apsivilkim kailiniais ir eikim po velniais Kt. Kap tik paskėlė, žusrū̃kė – rūkalai tie negerai Pls. Užsirūkýkim po dūmą Gs. Užsirūkýti sau pypkę J. Po valgio jis žūtbūt turi užsirūkyti J.Dov. 3. tr. uždirbti, gauti naudos iš rūkymo: Prarūkyt prarūkai, o užrūkýt nieko neužrūkaĩ Sb. \ rūkyti; aprūkyti; atsirūkyti; darūkyti; įrūkyti; išrūkyti; nurūkyti; parūkyti; perrūkyti; prarūkyti; prirūkyti; surūkyti; užrūkyti