valiuoti reikšmė

Kas yra valiuoti? 1 valiúoti, -iúoja, -iãvo intr. 1. Š, DŽ, NdŽ šaukti „valio“(ppr. džiūgaujant, pritariant kam). 2. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Sk, Vb dainuoti darbo (ppr. šienapjūtės) dainą, kurioje yra refrenas „valio“ arba „valioj“: Vyrai valiúo[ja] šienaudami: valiai, dalgeli J. Pievoje vyrai valiúoja J.Jabl. Valiúodavo par šienapjūtę, par rugiapjūtę nebė[ra] kada dainuot Sdb. Par šienapjūtę valiúodavom, kad laukai skamba Bsg. Dainos ir dainos par šienapjūtį, pulkeliuos, užgirsi, jau kur valiúoja Slm. Kad pradės rytmečiais valiúoti, tujau pajunti, kad šienpjūtė jau atejo Klm. Pjauna šieną, valiúoja pjovėjai eidami, dabar traktoriai pjauna, kas te bevaliuõs Plvn. Laukan nueję, pjaunam, švytuojam: tinginiai klauso, kaip mes valiúojam BM414. Gražu grėbti ir valiuoti, kai pievelė nekelmuota NS137(Ppl). Ir pjovėjėliai po žalią pievą gražiai valiãvo pjaudami šieną Kp. Ir aš valiaváu, kai jauna buvau Trg. Ne kaip grėbia, kaip valiúoja, net lanka siūbuoja VD286. Bepig tavie valiúoti, kad tau žada žalių barščių duoti JD361. Nė jie pjauna, nė valiúoja, pakrūmėlėm tinginiuoja (d.) Skp. Stojus giedrai subrūzda jau sodiškiai po ventas valiuoti Žem. | prk.: Dalgelis valiãvo, o kūgelis dejavo (d.) Klk. Kada jame (kūne) išdygs dorinė spėka (syla), tada tai ir mūsų kalba žydės ir valiuodama gyvęs A1883,76. | tr. NdŽ: Mūsų broliai vargdienėliai dalgių nevaliuoja (d.) Ut. Malonu po žalią lankaitę dalgelį valiuoti sp. \ valiuoti; įvaliuoti; išvaliuoti; pavaliuoti; prisivaliuoti; suvaliuoti; užvaliuoti
2 valiúoti, -iúoja, -iãvo intr.; Sut išvirsti, išgriūti: O žinot tikrai, kad ta laivė, ingi kurią įžengiau…, niekad pasikrutint, niekad apliet o niekad valiuot negali MP255.
3 ×valiúoti, -iúoja, -iãvo (sl.) intr. NdŽ smarkiai bėgti, tekėti, plūsti: Jau atšilo, vanduva tik valiúoja upeliais Mrs. Tai bėga vanduoj, net valiúoja Rdm.