važiuoklė reikšmė

Kas yra važiuoklė? važiuõklė sf. (2) NdŽ 1. transporto priemonė; koks nors važiuojamasis padargas: Geras transporto priemonės pakaitalas – [žodis] važiuoklė KlK44,36. Savaeigė važiuõklė LTEX57. Tarnas užšoko ant važiuoklės kraštelio rš. Buvo visokių rūšių vežimų, įvairiausių važiuoklių rš. 2. PolŽ55, DŽ2 tech. transporto priemonės dalis, kuri vartytuvų sukamąjį judesį paverčia transporto priemonės slenkamuoju judesiu: [Automobilio] važiuoklę sudaro remas">rėmas, priekinis ir užpakaliniai tiltai (ašys), pakaba, ratai LTEI506. Ratinė važiuõklė PolŽ1299. Plačiavikšrė važiuoklė rš. 3. lėktuvo ar kito skraidomojo aparato atrama: Važiuoklė – atrama lėktuvui stovėti, plūduriuoti arba judėti žeme (ratai), vandeniu (plūdės), sniegu (slidės) LTEVI415. Pūstelėjo labai stiprus šoninis vėjo gūsis – ir lėktuvas nulaužė važiuokles sp. [Sklandytuvo] važiuoklė įtraukiama paspaudus mygtuką sp.

važiuoklė sinonimai

važiuoklė junginiai

• lėktuvo važiuoklė