vept reikšmė

Kas yra vept? 1 vèpt interj. RŽ, NdŽ, KŽ 1. lūpos atvėpimui nusakyti: Lūpa vèpt NdŽ. 2. End kartojant nusakomas lūpų vepsėjimas: Jau susenėjęs, kai kalba, tai apatinė lūpa vèpt vèpt vepsi Trgn. Aš jau prityriau, kad tik vèpt vèpt lūpa, tuoj ir verkia Ds. ^ Du stuk, du luk, vept vept (mintuvai) LTR. 3. DŽ2 veptelėjimui, prašnekimui nusakyti: Nepamatė, kaip vèpt ne tą žodį Grž. Ir jis vèpt žodį ne vietoj Šk. ^ Anei vèpt (nesakė) KŽ. Jis taip sakysiąs, taip darysiąs, o kai nusigando – nė vèpt Ll. Kad būčiau žinojusi, kad taip blogai išeis, nė vept nebūčiau sakiusi Vkš. Ėjo pro šalį savo papratimu nei vèpt, nei kriukt netaręs Š(LzP). 4. kartojant nusakomas neaiškus kalbėjimas, plepėjimas: Vept vept kažin ką apie teismą ir išsinešino it žalos sode daręs pusbernis Vaižg. 5. lengvam sudavimui, trenkimui nusakyti: Vèpt par snukį ir sudavė Š(LzP). 6. kartojant nusakomas žiopčiojimas: Nedaug inpylė [balzamo], tai tik boba vèpt vèpt vèpt Rk. 7. staigiam, netikėtam veiksmui nusakyti: Kai dėjo koja pilvan, tai senis tik vèpt ir guli Dbk. Kada su širdžia, vèpt ir nebegyva Šmn. Kelia kelia maišą – vèpt ir meta, nepakelia Kdn.
2 vépt interj. KŽ 1. kartojant nusakomas smarkesnis lūpų vypsėjimas: Lūpa vépt vépt, ir paleidė kakarinę [vaikas] Lel. 2. nusakomas smarkus tarstelėjimas: Vépt žodį, ir tylia DūnŽ. Vépt ir pasakė Jn(Kv). Šneki (šnekūs) tokie, baimės, vépt žodį, vépt žodį, vépt (juok.) Krš. 3. kartojant nusakomas smarkus plepėjimas: Mes seniejai vépt vépt Als. Nesakyk anai nėko, tujau vépt vépt ir išpasakos visims KlvrŽ. 4. nusakomas smarkus trinktelėjimas: Vépt į snukį, i nutilo DūnŽ. Vépt su pančeka par dantis už kišimos į didžiųjų kalbą Užv. 5. kartojant nusakomas smarkesnis žiopčiojimas: Sprogsta sau vépt vépt KlvrŽ.