vertinys reikšmė

Kas yra vertinys? 1 vertinỹs sm. (3b) NdŽ 1. DŽ lingv. žodis arba žodžių junginys, sudarytas kitų kalbų semantinės, morfologinės arba sintaksinės struktūros pavyzdžiu: Vertiniai, kaip ir naujadarai, padeda išreikšti naujas sąvokas ar įvardyti naujus daiktus, reiškinius KlK27,31. Semantinių vertinių kiekvienoje terminologijos šakoje yra daug KlbXXV(1)41. Didelė dalis naujadarų buvo nevykę kitų kalbų vertiniai rš. 2. BŽ353, Ser išversta knyga, tekstas, vertimas: Mūsų raštijoj vertiniai iš kitų kalbų beveik vien teparodo, koks žemas yra dvasios ir doros stovis tūlų mūsų „rašytojų“ ir raštų leidėjų Vd. Iš žemaičių periodo šiai klasei reiks parinkti „Birutės dainą“, iš Vilniaus – gal vieną antrą vertinį Mickevičiaus veikalų Vd. Apšviestuoliai apsieis be mano vertinių Blv. 3. DŽ, Sb bičių peras: Iš kaladės bites kai išskyrė, tai įdėjo tų vertinių̃, ale niekas Rm. Skirk bites, kai motinos yra pusė vertinio Rm. Yra avily vertinių̃ – yra užversta J.Balč(Pn).
2 vertinỹs sm. (3a) žr. vėrinys 1: Pargrįžo brolelis ir parnešė man gintaro vertinėlį V.Krėv. Ir tau, mergužėle, turiu gintaro vertinėlius, gryno šilko, brangaus aksomito drabužėlius ir aukselio žiedelį V.Krėv.