stovis reikšmė
Kas yra stovis? stõvis sm. (2) DŽ, NdŽ, KŽ; L, sf. N, [K] 1. KlK5,23–24 stãtinė būklė ar būsena, kurią lemia įvairios aplinkybės, padėtis: Stõvis reiškia tam tikrą daikto būseną FT. Švietimo stovis K.Būg. Antrininkės sakinio dalys reiškia vietą, laiką to darbo, kurį dirba sakinio veiksnys, arba to stovio, kurį reiškia sakinio tarinys J.Jabl. Stovis artojų nėr teip sunkus ir įkyrus, kaip iš viršaus rodos Rp. Karo metas prasideda tada, kai paskelbiamas karo stovis rš. Apsiausties stovis rš. Nepaprastas stõvis NdŽ. Ne kiekvienoje padėtyje žmogus gerai jaučiasi, nors jo vidaus stõvis gali būti geras FT. Trejopas kūnų stovis E. Grybšis iškerėžytas jaunesniame stovėj pilkai balganas P. 2. SD352, Sut, N, [K], Š, NdŽ luomas: Visoki drabužiai juos dengė, reikšdami, kad visokio stovio jaunuomenė čia buvo LzP. Pradėjo skverbtiesi į mūsų gimnaziją jaunuomenė, kylanti daugiausiai iš žemesniųjų stovių žemaičių A1884,139. Motinos gimdžia sūnus ir dukteris tokio stono, aba stovio, kokio pačios yra SPI221. 3. pakilimo aukštis, lygis: Šįmet dėl sausros ir Kuršių marių vandens stovis vis dar yra labai žemas prš. 4. NdŽ, KŽ stovėjimas: Man pats tas stovis patinka sp. 5. tokia prievolė priimti atvykusį poną, dvarininką: Prie seniausių prievolių arba duoklių gaspadoriaus naudai priderėjo stovis arba stotis, stacija A.Janul.