vienbalsis reikšmė

Kas yra vienbalsis? 1 víenbalsis sm. (1) Š, DŽ, NdŽ lingv. paprastas, į dalis neskaidomas balsis, monoftongas: [A. Šleicheris] sakėsi savo ausimi negalįs suvaikyti vienbalsių priegaidės skirtumų A.Sal. Visi rytų aukštaičiai (išskyrus galbūt tik atskiras salas) skiria ne tik dvibalsių, bet ir vienbalsių priegaides BVIII195. Kai kurios tarmės iš viso neskiria tvirtagalės ir tvirtapradės priegaidės vienbalsiuose ir dvibalsiuose ie, uo KlK2,6.
2 vienbal̃sis, -ė adj. (2) DŽ, KŽ, víenbalsis (1); D.Pošk, S.Dauk, M 1. vieno balso atliekamas, vienam balsui skirtas: Kad vienas dainuoja, bus víenbalsė daina J. 2. kelių balsų atliekamas išgaunant vienodo aukščio garsų sąskambį, unisoninis: Kažkur čia pat vyksta pamaldos, girdėti vargonų muzika, vienbalsis giedojimas J.Gruš. Sentikiai išlaikė tradicinę vienbalsio giedojimo formą LTEII58. Vienbalsis kūrinys baigiamas melodine kadencija, daugiabalsis – harmonine rš. 3. LEXXXIII538 vieningai, sutartinai daromas, sutariamas: Vienbal̃sis nutarimas NdŽ. Niekam nevalia aiškinti Šv. Rašto priešingai vienbalsiam šv. tėvų aiškinimui brš. Toksai yra jų vienbalsis šaukimas, o tai išgirdus širdis kūne pradeda verkti Apž1891,2(V.Piet). vienbal̃siai adv. NdŽ, DŽ1; L, Rtr, víenbalsiai DŽ, NdŽ: Redaktoriumi vienbalsiai išrinktas prof. Krėvė-Mickevičius LKXVII245. Visi ūkininkai vienbalsiai atsisakė TS1899,5.