žagsėti reikšmė
Kas yra žagsėti? žagsė́ti, žàgsi (žàgsia), -ė́jo intr. J.Jabl, Vr(Žmt, Sb), Š, Rtr, RŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; Kos58, L, LL246, ŠT208 1. Pls išduoti gerkle nevalingą atryjamą garsą: Užvalgęs ko netinkamo, žmogus žàgsi DŽ. Žagsima nuo sauso ar kieto maisto, sušalus, išgėrus alkoholio, kartais be aiškios išorinės priežasties LTEXII462. Žagsė́t imu nuog nervų: targyt, kratyt ima DrskŽ. Privalgė sausos duonos ir pradėjo žagsė́t Brž. Mažas vaikas kad tik pašąla, tai tuoj žàgsia Svn. Visi net juokais žàgsi (labai juokiasi) Prng. Saldainių nupirktūt gardų̃, tai siulptau ir nežagsė́tau Pv. Krautuvnykė šiandiej tai net žàgsia, mat pagiriota Slm. Nestol manęs du stovėjo ir degtine jau žagsė́jo VoL205(Lkm). Jei žagsì – kas nors mini. Spėk vardą jo – nustosi žagsė́t Ds. Ka prišnekėjau, tai šiandien žagsiù ir žagsiù Žž. Tu žagsì ir žagsì – gal tave kas keikia Ps. Jei žagsi, kas nors apkalba LTR(VšR). An širdies užeina vandenio, tai ir žagsì Pv. Meluoji, jau tu žagsì išvien Prn. Verkia [mirusio], nat žàgsi, ką mes tokio žmogaus neturėjom ir neturėsma Švnč. ║ sprengsėti: Žàgsi kai šuva, prisrijęs ašakų Vlk. 2. prk. aidėti, skardėti: Nuo [piemenų] raliavimų tik giria ryto žagsi TDrIV124(Prng). Seniau mergos ganydamos [jaučius] nuotekavo, net giria žagsėdavo LTR(Kb). ^ Paukščiai gieda, net giria žagsi Prng. 3. Vlk pjaunant, kertant ir pan. išduoti duslų garsą, čeksėti: Skiedryne vyrai, švarkus nusimetę, žagsėjo kirviais ir džyravo pjūklu M.Katil. Bjaurumas mintuvais minti linai: žagsėsi, žagsėsi An. | Žagsėjo dalgis, lygiais tarpais smigdamas į dobiliukų tankynę A.Rūt. 4. KŽ verkti balsu sunkiai atgaunant kvapą, kūkčiojant: Visi verkė, žagsė́jo kai lietus Vrn. Pliekia per galvą, kad vaikas net žàgsi Rdm. ◊ lig žàgsint labai daug, užtektinai: Žemės bus lig žàgsint Lnkv. Darbo lig žagsint Šd. \ žagsėti; įsižagsėti; išžagsėti; pažagsėti; prisižagsėti; sužagsėti; užsižagsėti