žagti reikšmė

Kas yra žagti? žàgti, žãgia (žãga Jn(Kv), Rtr, BŽ514, Žsl, žañga Rtr, Š, RŽ, NdŽ, KŽ; Kos58), žãgė (žãgo Š, RŽ, NdŽ, KŽ; Kos58) [K], KŽ 1. tr. R, MŽ, N, [K], I, L, M, BzBkXXIV260, LVIV680, DŽ, FrnW, NdŽ teršti (valgį ar gėrimą), ragaujant ne iš savo indo, daryti nemalonų vartoti: Varyk, šuva žãga [v]andenį Ds. Kam žagì vandenį, kad nenori gert? Ut. Jau katė iš bliūdo žãga vandenį Auk. | refl. L, KŽ. ║ daryti nešvarų, tepti (nesilaikant papročių): Kas paliestų maitas jų, žagtas bus iki vakarui Ba3Moz11,31. | refl.: Nesižakite to, kad ižsibjaurintumėte to Ch3Moz11,43. 2. tr. prk. teršti vardą, garbę: Mečmergė palikdama, žagsi giminę savo J. Nelygiais buvo meilėj Dievo ir nežagtoj garbėj Dievo Ch2Krn(įžanga). Gimdai Dievą per prajėvą pri nežagtos panystės SGII103. 3. tr., intr. Kv (pasnikaujant) suvalgyti draudžiamo maisto, sulaužyti pasninką: Nežak savo išmislu, t. y. negerk, nevalgyk, nekalbėk, kas yra uždrausta JI605. Ėsti su pienu arba meisa pastninkė[je] būs žagti J. Ar aš bežàgsiu vakarą, t. y. par dieną su pasninku, vakare su pienu ėsu J. Lašinių pėtnyčio[je] žagau kelė[je] J. Jau tatai par visą amželį neesu žagusi pertnyčio[je] meisos Dr. Mes nežãgom su meisa Šts. | refl. Up: Kam čia žàgtis Lp. 4. tr. DūnŽ valgyti (ppr. daug): Meisos tretį metą nebžagom Bržr. | refl.: Visą dieną nevalgius, kur aš žàgsiuos vakare J. 5. tr. LVIV680, P.Skar, DŽ1 vogti: Jis ką pakliudė, tai ir žañga Ds. A ten žãga didliai? Krtn. Jeigu prityko, tai ir žaga Ldk. ║ Skp dėti, kišti. 6. žr. žaginti 3: Kareiviai bėgdami apiplėšę kaimus ir žagę moteris sp. 7. tr. L604, NdŽ, Jnšk prk. šiurkščiai, nemandagiai kalbėti: Žàgti į akis aš nenorėjau jamui jo šelmystas, t. y. kalbėti J. ◊ akìs žàgti tiesiai, atvirai ką nemalonaus sakyti: Aš droviuos kaimynui į akis kalbėti, akìs jam žàgti JI351. \ žagti; apžagti; atžagti; įžagti; išžagti; nužagti; pažagti; pražagti; prižagti; sužagti; užžagti

Ką reiškia žodis žagtus? Visi terminai iš raidės Ž.