žalmargis reikšmė

Kas yra žalmargis? 1 žalmar̃gis, -ė smob. (2) DŽ, NdŽ, Sd, Lž, Grdm, NmŽ, Všk, Dg, žálmargis (1) KŽ, Skp, Skrb, žalmárgis (1) 1. žalmargas gyvulys: Par žiemą ta mūso žalmar̃gė taip sulyso, ka i pieno maž beduoda Tv. Žalmar̃gė y[ra] dobilieno[je] Kl. Žalmárgė jau užtrūkti baigia Mžš. Jau trečią naktį žalmargė neišdejuoja veršio L.Dovyd. Sujunk žalmargėlius, versk, ark aukštus kalnelius A.Strazd. Po dirvas aria artojai su žalmargė̃liais BM62(Žb). Karvutės mano, žalmargėlės mano, ralio ralio LTR(Tj). Ralio, karvyte, ralio, žalmargyte NS247. ^ Ėda kaip žalmargė lepšes LTR(Grk). Vai varge, varge… – Kur eini, žalmarge! (juok.) Mrj. Jau man žalmar̃gis pečius laižo (ima peršalimo drebulys) Gs. 2. sm. NdŽ juok. viengungis: Tamstos Magdusė su visais žalmargiais tamposi, o tamsta žiopsai kaip pernykštis žiogas! B.Sruog. 3. sf. NdŽ tingi, apsileidusi moteris.
2 žalmar̃gis, -ė adj. (2) DŽ1, Sd, Jdr, Tlž, Dv, žalmárgis (1) NdŽ, P.Skar(Sb), RŽ, Grž, žálmargis (1) BzF202, J.Jabl(Pš), BŽ38, Š, NdŽ, Skp; M, L, Rtr žr. 1 žalmargas: Iš žálmargės karvės maža pieno Arm. Pievoje laigė žalmargis veršis rš. Vienas jautis žalas, antras žalmargėlis NS1253, LTR(Akm), Pmp. Yra ir žalmar̃gių katinų Antš. | Atalekia toks žálmargis šuniukas Sur.
3 žálmargis, -ė adj. (1) žr. 2 žalmargas: Turiu do ir žálmargę kitą bliuską Slm.