žeminė reikšmė

Kas yra žeminė? 1 žemìnė sf. (2) NdŽ, DŽ1, žẽminė (1) RŽ, DŽ, NdŽ, LTEXII511 1. ŽŪŽ74, PolŽ162 žemėje įrengtas būstas: Sen[ovės] gyvenviečių ir piliakalnių archeologinių kasinėjimų duomenimis, seniausieji Lietuvos teritorijos gyventojai gyveno žagarų, kailių bei velėnų palapinėse ir žeminėse MLTEI572. [Tolimose ganyklose] karves melždavo piemenės, o pieną laikydavo tam reikalui paruoštose žeminėse arba palapinėse LEVI526. Kaimų ir trobų retai kur tebuvo matyti – žmonės gyveno žeminėse A.Vien. Atstatytos partizanų žeminės rš. 2. duobė bulvėms: Ar žemìnėn dedat bulbas, ar sklepan? Mrc. 3. užkalbėjimo žodis: Žeminė, krūminė, kur buvai, tę ir eik LTR(Ml). Mumine, žemìne, atimk savo zjadą! Dv.
2 žemìnė sf. (2) NdŽ; P, RtŽ, LBŽ, žemỹnė (2) NdŽ 1. Gršl žemuogė: Žemìnių yra po mišką DrskŽ. Žemìnės auga, kur iškirsta Arm. Imas žemìnių uogojų (stiebelių) ir šitų sesiabrolių (laukinių našlaičių) po arbotinio šaukštuko gert, saldžioj votis išeina viršuj Kpč. ║ jos vaisius: Anksti žemìnės spėja Dv. Parsinešė pilną uzboną žemìnių Lp. Iš visų uogų žemìnės gardžiausios Vrnv. Vaikai neina, tingi žemìnių uogaut Kč. 2. Plng braškė ir jos vaisius: Šį metą y[ra] daug žemìnių i muno Lkž. ^ Pienas saldus, skanus kaip žeminės uoga Ggr.