žiuburinis reikšmė

Kas yra žiuburinis? 1 žiuburìnis sm. (2) Jn(Kv) žr. 1 žiburinis: 1. Mėnesio nė[ra] ir žiuburìnio nė[ra] Pgr. Aš numirčio turbūt žiuburìnį sutikusi Vvr. Ans toks kaip žiuburìnis: visur ano užtenka Lkv. 2. Advente žiuburìniai vaikščio[ja] Šll. Aš pats esu matęs žiuburìnį Rt. Žiuburìniai vaikščiojo dauboms Vn. Kas ten tūse kapukūse sušvystelėjo, sako, žiuburìnis Up. Seniau žiuburìniai vaikščiojo, daba nebė[ra], traktoriai išgainiojo Krš. Žiuburìnį matė: iš pelkių tokios dujos yr Skdv. Žiuburìnis tas yr Vacis su liktarna (juok.) Rt.
2 žiuburìnis, -ė adj. (2) skirtas deginti, šviesai ar energijai gauti: Žiuburinis aliejus (nafta) par ilgus amžius išsisems, o tiktai dėl šviesos galės pasilikti brangus iš žolių spaudamas aliejus I.